[2018-01-03, 00:20]

Aš save laikau pažengusiu civiliu, ginklų turėtoju. Pažengęs vien jau todėl, kad pistoletas nekirmija seife ir juo reguliariai yra šaudoma, treniruojamasi. Spėčiau kokie 2/10 visų savigynai turinčių ginklus gaudosi kaip reikia elgtis su ginklu, (Lietuvoje oficialiai leidimus ginklui savigynai turi apie 30 tūkst. asmenų) visi kiti yra pavojingi sau ir aplinkiniams. Tie kas moka TEISINGAI ir apskritai MOKA elgtis su ginklu yra pakankama retenybė, kas kelia norą suraityti šiokį tokį tekstą apie tai.

Šitoj rašliavoj lupsiu per pakaušį (arba ten kur pasieksiu) civiliams šaudantiesiems, šaudyklų instruktoriams, prižiūrėtojams, prievaizdams, bei “patyrusiems civiliams šauliams” kurie ir mokina tuos pavojingus sau bei kitiems kaip teisingai elgtis su ginklu (arba galvoja kad mokina). Juos manau lupt reikia labiausiai, tik po to jau galima bart tą kuriam niekas nebuvo išaiškinta dar iki darant nesąmones. Dažnai be papildomo euro žvangėjimo net elementarių saugumo paaiškinimo tikėtis iš šaudyklų prižiūrėtojų neverta, o tas turėtų jiems būti gėda.

Vien žo padarom minties šuolį ir pradėkim rašyt labiau iš pradžių. Jau gavau pastabą, kad rašau kaip neišprusęs kaimietis, kad stiliaus klaidos bado akis ir kad rašant tiekai žmonių turėčiau rašyt kitaip, bet man yra visiškai pofik, nes rašau taip kaip rašau ir taip kaip aš galiu ir dar taip kad sugebėtų perskaityti visi, ne tik literatūros stileivos. Kaip sakant ir lunatikai kaip aš. 😉

Paminėkime pagrindines keturias taisykles, pasikartosiu PAGRINDINES, ne visas, kad bent jau didžiąja dalimi atitoltumėm nuo galimybės persišaut ir grįžtumėm namo sveiki. Čia gal gerai būtų paskaityti naujiems šauliams, nors tikrai nemaišys ir senbuviams, staravierams. Surašysiu pradžioje papunkčiui, kad galėtumėt pasibraukti ir sekti viską ką aprašinėsiu (kaip minėjau anksčiau, mano stiliaus ir kitos klaidos daro tekstą neįmanomu skaityti 🙂 ), o paskiau spardydamas subines ir pakaušius išdėstysiu kas ką ir kur daro blogai. Tad šek zis aut.

1. Su VISAIS ginklais, VISADA elgtis taip tarsi jie būtų užtaisyti.
2. Nenukreipinėti ginklo į tai ko neketini peršauti ar nušauti.
3. Pirštas visada NE ANT NULEISTUKO iki tol kol dar nenukreipėt ginklo į taikinį ir nesiruošiat šauti.
4. Visada būkite įsitikinę dėl savo TAIKINIO ir tai kas yra UŽ jo.

Šitie keturi punktai ne koks stebuklas. Mūsų svajonių šalies Amerikos internete tonos video ir rašliavų su visų pirma išdėstomomis šiomis taisyklėmis. Kaip minėjau ne mano išmislas, o didžiausią ginklų kultūrą turinčios šalies. Daugumai internetas dabar prieinamas (visgi buvom antri pasauly pagal plačiajuostį internetą po Korėjos), tad pasiliteratūrinti manau galimybių turite, o ir dabar skaitote šitą mano nakty išliejamą tulžį.

Minčių šuolis.

1. Dieve tu šventas (kažkas man sakė neminėt jo prie ginklų temos) kaip mane (ir kitus patyrusius civiliokus) biesina ir gazdina tie veikėjai šaudyklose besisukiojantys su pistoletu rankose į visas puse. “Taigi jis be apkabos”, “Jis gi be kulkų”, “AA? prišiktom kelnė..” (ai čia ne ta tema, iki gangsterių jiems toli irgi), krūvos penkiaaukščių frazių ir terminų kala iš koto ir bando padėti tave į vietą. Ir gauna atgal. Arba gaus dabar. Debilas be ginklų saugumo suvokimo ir tiek. Kas kad ginklas ištaisytas (bliamba, tikiuosi žinot bent kaip ginklą ištaisyt? galvoju ar ne nuo to reikėjo pradėti? Blin, aišku, kad nežino, nu nieko, užsidedu pliusiuką prie šitos temosi, kad aprašyt). Kad kad jis be dėtuvės, ar tavo manymu be šovinių. Durnas įprotis sukiotis su tuščiu ginklu gali likti dar durnesniu įpročiu sukiotis ir su užtaisytu. Plius kiti šaudykloje esantys žmonės, nemato, nežino ar lizde nėra šovinio, jie ir neprivalo žinoti, nes ginklas NETURI būti atsuktas į juos. Yra dar tokie kurių nesinori minėti, bet tie tai ypatingi durniai, “žinau, kad tuščias, davai pamojuosiu draugeliui palei nosį kaip vaikystėj pimpaliukais mojavom”. Juokeliais vadinasi, matęs ir tokių. Šitos rūšies besmegeniai pasaulinėje ir JAV statistikoje peršauna arba persišauna savo puodynes arba bent jau kojas, čiuptuvus (besmegeniai bestuburiai gi) ar lubas namie befilmuodami video ir berodydami draugeliams kokie jie gangsteriai. Tad lai ginklas žiūri tik į ugnies liniją arba liaudiškai į tą pusę kur yra taikiniai, ten dar dažnai būna užrašyta UGNIES LINIJA ir nupiešta raudona linija, suprask raudona kaip ugnis. Ir mums pofik kad “ginklas be kulkų” (techninė terminologija manau bus dar viena tema rašymui, kulkas jie bl$%#@ užtaisinėja į dėtuves). Ai tiesa žadėtas spyris šaudyklų prievaizdams. Yra šaudyklų kur arba nežiūrima į tai, arba sakoma pakankamai atsainiai arba nežiūrima visai į nieką, kas vadinasi “žmogus išlaikė leidimą ginklui, saugumą jis žino”. Spėkit dar kartą, ar žino.
2. Bliamba, antrą punktą išgvildenau berašydamas pirmą. Sakiau kad aš atsilupęs rašytojas (arba velniškai genialiai, glaustai rašantis 🙂 ). Nesuk patrankos ten kur nešaudysi. Nėr ko čia mums galo rodyt. Vamzdžio galo, turiu omeny, pistoleto vamzdžio galo. 😀 Kalibro prieisim paklausim patys jei bus įdomu.
3. Opa, kaip sako vienas maestro. Taip greit einam nuo punkto prie punkto, kad nespėsit pastebėt kaip ateis pavasaris (šitoks rašymo stilius užknisa ir mane). A. Pirštas ant nuleistuko. Klasika supi$%#. Kad daug nekalbėt, kai būsit šaudykloje pasižiūrėkit į jos grindis porą, trejetą metrų už šaudymo staliukų. Arba šalia staliukų. Arba net staliukuose. Dieve tu šventas (ir vėl religiją kišu) kas ten per mėnulio paviršius nusėtas krateriais ir duobėm ir tikrai ne nuo meteorų lietaus prieš 4 milijardus metų (žinot gi astronomiją, kada ten mėnulį atakavo asteroidai?). O kiek vaizdų galima prisižiūrėti youtube su pėdas persišaunančiais greito ištraukimo kaubojais (laukiat bajerio, chaa, nesulauksit), nes pirštas netinkamu momentu buvo ne ten (bajeris pats prašosi būti tvotas 🙂 ). Atminkit vieną paprastą dalyką, nėra ko piršto kišt prie nuleistuko iki tol kol ginklas nepakyla (ne nu rimtai, kas čia daros) į šaudymo poziciją. Iššovus netyčia (čia ką, specialiai? 😀 ) bent jau tada nebus peršautų pėdų, grindų ir iškaltų akių nuo rikošetų (akinius dėvit tikriausiai, ne, ai kam, tiesa?) ir viską surinks kulkų gaudyklės.
4. Pagaliau. Pavargot? O tai ką man galvot tada kai taip rašyt reikia. Apie įsitikinimų dėl taikinio ir kas yra už jo. Čia dėsiu stipriai. Čia labai aktualu dviem klausimais. Pirmas tai šaudyklose, kur yra paprastas ir patikimas (bet ne durniams jis paprastas) būdas prisikabinti ir pasistatyti taikinį šaudymo zonoje tiesiog pačiam (šaudyklų bėda, kai durniukams neįrengia automatinių taikinių “pasiuntimo” į šaudymo zoną įrenginių). Tie kurie šaudo neįsitikinę, kad kolegos parėjo nuo taikinių ir tie kurie eina prie jį neįsitikinę, kad visų kolegų ginklai yra ištaisyti yra amžini retardai ir nors aš labai viliuosi, bet netikiu jog vaistų tokiems yra (įrodykit kad aš klystu, prašau). Na gal nebent skelt į kaktą, bet smurtas matomai nepadės čia, o ir nesantaikos kurstyt gi nenoriu. Pasakymas kad “aš šaudau septyniais staliukais toliau” negalioja. Kodėl? Nes tu durnius. 😉 Kad ir kiek prižiūri šaudymo zonas instruktoriai tokią staigiai į ugnies liniją besiteleportuojančių veikėjų pasitaiko. Per ausis reikia duoti tiems kurie prižiūri ir ypač pirmiems kartams ruošia naujus šaulius. Kitas nagrinėjamas dalykas jau kalbant apie savigyną. Apie realią situaciją. Šaudant banditą reikia pagalvoti kas yra šalia jo, ir kas už jo, nes kulkos (ai va kur kulkos turi būti, čia ta būsima tema iš techninės dalies) ir kiaurai eina, ir gali kažką nusinešti su banditu kartu, o šaulį į kalėjimą ilgiems metams. Na ir dar pagalvok apie betono sieną už taikinio ar bandito kuri gali tau parspjaut kulką akin (Čia tai jau tikrai akinių nenešiojat) arba dar kur nors. Tad galvokit į ką šaudot.

Bendrai kalbant daugiausiai dėmesio turėtų kreipti į šitas bėdas tie instruktoriai, mokytojai, pažengę draugai kurie ir mokina naują šaulį, ginklo turėtoją. O tie nauji šauliai turėtų turėti proto ir noro priimti tas pamokas kaip tinkamas, bei apskritai jų norėti ir ieškoti. Reiktų mažiau numoti ranka į tokius elementariai juokingai atrodančius dalykus kaip nesukioti tuščio ginklo kur nereikia ir daugiau mokinti šių esminių saugumo taisyklių.

Pakračiau čia aš gerai (šūdas čia aišku, bet pavarykit geriau). Pašokinėjau mintimis, parašinėjau skausmingų skaityt pastraipų, bet kaip šiam kartui manau bus gerai. Lai bus toks laikui sugadinti skirtas tekstas kuris kažko išmokys. Ir taip, aš sunkiai su skyryba sutariu. Ir taip man vis dar pofik.

Taikos. G. C.